Labą vakarą, ponios ir ponai

Šį vakarą čia susitikome tam, kad galų gale išsiaiškintume, kokia gi vis dėlto buvo Vaciaus poelgio prasmė. Vaikinukas juk iš geros šeimos, 4 klases šiaip ar taip baigė. Ir visai nesvarbu, kiek laiko tai užėmė. Aną vakarą buvau užėjusi pas jį į svečius ir turiu pastebėti, jog jis mane priėmė pakankamai kultūringai, o gal gi net rafinuotai. Jis, pažvelgęs į mane krauju pasruvusiomis akimis, kurios buvo taip subtiliai paslėptos po užtinusiu veidu, iš karto susigaudė erdvėje ir laike, ir, supratęs, jog kitą dieną manęs laukia sunki darbo diena, griebė man iš rankų atsineštą brendžio butelį, greit nubėgo kambarin ir paslėpė po atsilupusiu tapetu. Jam grįžus į prieškambarį, aš, prieš tai žavingai nusišypsojusi, pradėjau prakalbą mūsų komiteto vadovybės pageidavimo tema. Baigusi ją, netikėtai pastebėjau, jog tarp mūsų įsivyravo koks tai tarpusavio supratimas, ir aš, nieko nelaukusi, griebiau jo dešinę, papurčiau, palinkėjau kuo puikiausios sekmės, žinoma, dar kartelį pakartojau, jog mes jo dideliausiai laukiam mūsų susirinkimuose ir pasukau link laiptų, kur dar spėjau užmesti akį į Vaciaus buto koridorių, kuriame, kad ir kaip bebūtų keista, nepamačiau nė vienų vaikiškų batukų. Jūs paklausite, kodėl gi taip keista tai, jog viengungio Vaciaus buto prieškambaryje nesimėto pora vaikiškų batukų. O gi todėl, aš atsakysiu Jums, jog man bekalbant apie stogo smalavimo būtinumą, staiga netikėtai iš prieškambario spintos viduriniosios dalies pasigirdo tylus verksmas. Man pasidomėjus, kas gi ten būtų, buto šeimininkas atsakė, jog tai jo sunėnas, besisvečiuojantis pas jį jau bemaž ketvirta diena. Man pasidomėjus, kodėl gi jis vis dėlto uždarytas spintoje, Vacius man atsakė, jog sunėnas buvęs nepaklusnus, o be to, bemazgodamas indus, nudaužęs puodelio ąselę, ir tai tėra kardomoji priemonė, kurios pagalba šešiametis berniukas turėtų susivokti savyje. Mandagiai baigusi pokalbį, palikau Vacį ramiai vakaroti, ir tai, jog tą naktį jis ėjęs pas 75-erių Bronę Garbovič prašyti kokio tai svaiginamojo gėralo ir negavęs, tada labai susierzinęs ir negyvai ją užtvatijęs staigiai nusiimto bato kulnu, sužinojau tik kitą rytą. Kadangi Vacį pažįstu kaip kuklų ir paprastą žmogų, turiu pastebėti, jog velionė Garbovič komunalinių mokesčių nemokėjo jau du  mėnesiai, o jos butą apieškoję policininkai vis dėlto rado butelį svaiginamojo gėralo.