rašyk.lt: Kūriniai / Laumių užmazgyta / Vakaras. Klausa dingo

Aš negirdžiu dainų,
Svylančių minčių.
Kaip baltas lapas --
Tuščia.

Nerašius - negaliu.
Nebėr basų žmonių,
Kur ėjo kelyje,
Man lyjant tavyje.

Kai akmuo prabilis,
Aš vysiu tavyje,
Kaip nelieta gėlė
Žudysiu.

Blogas komentaras Rodyti?

2009-05-29 15:15

Varniukė

Žudyk jei, nori kaip gėlė, gal pasidarys lengviau, bet, mieloji, neaukštink to žmogaus, kuris drįso skaudinti Tave.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2009-05-27 17:32

Lokm

kažko arba per daug, arba per mažai, man asmeniškai atrodo neišbaigtas

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2009-05-27 16:59

Melynuke

Čia tos gėlės, kur muses valgo turbūt...vis gi nemalonu beskaitant, kažkokių blogų emocijų pilnas, sekinantis ir besiskverbiantis, kaip psichologinis trileris per televizorių vėlai vakare. Pro langą pažiūrėkit, taigi gražu aplinkui:)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2009-05-27 11:11

Neilas

...gal - "Kai akmuo prabils"?

Nu, toks piktokas pasirodė...
:)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2009-05-27 10:48

urbaite

Visko daug užkabinta ir... nieko. Būna taip.
Nelietos gėlės žuva pačios, bet nežudo.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas