Nuo pasaulio krašto

Jau kaip toli girdžiu balsus
Duslius, žemus,
Nemandagius
Klausausi jų kiekvieną naktį,
Kai prietemoj imu apakti
Vaizduotei atiduodu aš akis
Kol ji iš sapno neiškris
Kai bėga tom plonytėm kojom
Nemato kaip aš jai pamoju
Ir kliūna už pasaulio krašto
Ir krenta ji ligi pat taško
Kurį jos akimis matau
Bandžiau, bet dar nesupratau.