Dangus ir žemė

Ant žemės aš einu laisvai,
Ant jos mes žaidžiam, kaip vaikai.
Ant jos mes sėdim  ir linguojam
Savas daineles vis dainuojam.

Man gera ją vis jaust po kojom.
Dėl jos kiek mes visi aukojom.
Kad tik turėtumėm šalia,
Gilioj galvelės gelmėje.

Danguj vis skraido daug paukštelių,
O ten pakilti nori. Daug vaikelių...
Tokie cukriniai debesėliai,
Ten nepučia vėjai.

Kai dirbam daug sustot negalim,
Tada dangaus malonėn traukiam.
Į rojų, ten į rojų.
Pabūti bent rytojui.