Kartais aš noriu numirti,
akis ašarotas užmerkt
Ir gyvybę iš lūpų paleist
Numirt,
Kad širdis pailsus sustotų
Ir kraujas sustingtų ledu
Noriu paleisti aš sielą
Į žydrą dangų
Be skausmo, ašarų
Be jokio kraičio
Be jokios naštos
Tegul plasnoja aukštyn
Kur skausmo nėra
Ir ašarų upeliai nesilieja
Lai išsilaisvina ji iš kalėjimo
Vadinamo kūnu
Ir palieka jį vieną
Nebylų ir šaltą karste
Po juodžiausia žeme.


digesta









