Ant blakstienų krenta rūko trupiniai,
Nebylio lūpos pasmerktos tylėti amžinai.
Vaikeli, gaila aklas tu gimei.
Nors visas jų spalvas matei,
Saulę, lietų pažinai.
Vaikeli, gaila aklas tu gimei.
Nebylys nepasakys,
Kurčias neišgirs.
Klaidas gerai žinojai, bet neištaisei.
Vaikeli, gaila aklas palikai...