saulėlydis

galėčiau taip nusileidžiančią saulę laikyti rankose, jei tik žinočiau, kad mano plaučiai nesprogs nuo
viso įkvėpto vakaro nuo
nepasakomo tūkstančius metų nuo neišklausomo,
kiekvieną akimirką prarasto
žemuogėm kvepiančio
smėlio nusmailinto
gaisro nugairinto
virvėmis pririšto
pirštais nuglostyto
plytom prislėgto. pakelto - sutrupinto,
truputį gelsvo
nebeužvirusio
perlais pažirusio sniego
žiežirbom surinkto. nieko,
nieko, laikyk sau, kol nepavargsi.