sutepk man sumuštinį
iš tų dejonių
virpančios aistros
tada pietum įdėjus palydėki
kelionei varvančiu prakaitu
aš galėsiu nebegrįžti
įpilk į termosą
tavo kvapus
lašus nuo lūpų
dulkes nuplausiu
kada autobusas nutols
iš ryto į dieną
pro suteptus medžius žaliom spalvom
į naktį iš vakaro
atėjo išėjo
keleivis
aš