Jakas, du gaidžiai ir šuo
Gyveno viename name.
Neturėdami ką valgyti
Jie nusprendė išburti
Ką jiem siųs dalia.
Susėdo jie aplinkui knygą,
Kurią rado sename rusy
Ir ėmė burti.
Rūko apimtame name,
Stabų apsuptyje
Subaubė jakas
Stebuklinguosius žodžius
Ir laukė tyliai
Kas gi bus.
Pasigirdo balsas nežemiškos kilmės
Ir tarė jiems:
- Žvėrys, gyvenkite laimingai
Šio seno namo sienoje
Daug aukso paslėpta,
Kas niekas nesurastų.
Pasiimkite šį lobį
Ir gyvenkite padoriai.
Pasakęs tai pradingo balsas
Ir niekas jo nesužinos dalios.
O žvėrys susirado lobį
Įsitaisė gerą guolį
Ir užmigo lyg naivuoliai
Lyg tas geras
Niekad nesibaigs...
2003