Jau naktis ant langų
Jau tylu
Kambary vienišam, atskirtam
Joks pasaulio grobuonis plėšrus
Neužpuls, neužmuš...
Tu meldi pasilikti dar čia
Ir gyventi ilgai vienumoj
Kad artumo švelnumo daina
Neišvestų tavęs tenai...
Ten nebus supratimo graudaus
Ten tik darbas ir vargas, kentėt
Nenorėk, pasiliki čia ir gyvenk
Vieniša kaip gėlė.