Tikėjimas be įsitikinimo

Tikėjai, kad aš priklausoma
Nuo tavęs lyg nuo heroino.
Tikėjai, kad be tavęs aš niekas,
Kaip išsakyti žodžiai be jausmų.
Tikėjai, nėkart neabejojai,
Kad dėl kitos tavo esybės dozės,
Dėl tavo tuščio pagyrimo
Parduosiu viską, ką savy turiu.

Tu taip tikėjai, taip galvojai,
Nėkart neklausei, ar ir aš tikiu.
Įvertinai save lyg unikalią relikviją,
Kuri turi būti tausojama neiškeliant
Jos naudingumo klausimų.

Bet ar kada apsidairei aplinkui?
Ar pažvelgei pro lango stiklą,
Skaidrų, tyrą, nesuskilusį,
Parodantį ne vien tik tavo,
Bet ir daugelį kitų veidų?
Ar supratai, kad nieko neįžvelgsi,
Žiūrėdamas vien į linksmuosius
Veidrodžius atrakcionų parke?

Nesidairei, nepažvelgei, nesupratai.
O aš žvelgiau.
Todėl linkiu tau
Kitąkart tikslesnio vaizdo,
Tokio, kokį aš šįsyk išvydau.
Sėkmės. Dėl manęs nesijaudink.
Gyvensiu be tavęs,
Bet, patikėk, tikrai geriau.