Knyga

Maža mergaitė krištolo akutėm.
Dulkėtoje voratinkliais aplipusioj lentynoj, surado knygą.
Knyga nebuvo paprasta, - tai pasakų knyga!
Labai apsidžiaugė vaikutis ir drebančiom rankutėm ji atvertė ją.
Nustebo tas vaikutis, manau ir tu turėtumei labai nustebt!
Mat knygoje nerodo ji, nei piešinėlių ar raidžių, spalvotų žodžių, sakinių.
O knygoje ji rado, - GYVENIMĄ!
Jame ir tu, ir aš, ir jis, ir jos, ir jie . . . ir mes . .
- Kaip nuostabu yra gyventi! Ir aš norėčiau šiton knygon įsiliet, - maža mergaitė tarė.
Nespėjus jai dar kitą žodį tart, knyga pati prašneko, -
- Jei tu širdies klausysi ir ją tu išlaikysi, pakol tau savo knyga teks užverst,
tu netik sau galėsi pasakyti „O TAIP! AŠ GYVENAU! ”