“Neįvertintas” arba gėrėjimosi savimi auka

Pyksti, branguti, vėl –
Ir nesakyk, kad taip nėra.
Patikėk, geriau už žodžius
Tai įrodo tavo veido mina.

Nepatenkintas esi, ar ne?
Juk orkestras pagrojo
Nuostabią simfoniją,
Deja, sukurtą ne apie tave.

Pyksti - o kaip nepyksi,
Kai net muilo operos tarnaitė
Įsimylėjo kažkokį Chose Antonijų,
O ne nuostabųjį tave.

Susiraukęs vaikštai,
Vietos sau neberandi,
Nes delfi seksualiausiu vaikinu
Išrinko ledo ritulininką,
Ir nieko gero neįžvelgė tavy.

Nėra tau nuotaikos, nėra,
Bet kaip ji bus,
Kai į paparacų akiratį
Vakarėlyje pateko
Kažkoks prodiuseris,
O ne gražuolis tu.

Neslėpki pykčio, branguti,
Aš suprantu, kaip tau sunku -
Toks nuostabus vaikinas,
O ir vėl pakeistas
Kažkur kažkuo kitu.