Rašyk
Eilės (72391)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10372)
Vaikams (2460)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







... ne pats maloniausias darbas – užkąsti žuvusius draugus. Jie taip ir padarė. Tuomet pamatė, kad dabar vėlu ir nusprendė, kad reikia palaukti kitos dienos. Putė nesmarkus vėjas ir visiems buvo smagu. Visi kareiviai sapnavo kažką įdomaus, nes šypsojosi. Tuomet atėjo nepažįstamasis ir juos pažadino. Jo buvo platūs pečiai raumeninga krūtinė, stiprios ilgos rankos ir kojos trumpos garbanos ant galvos seniai neskusta barzda. Tai buvo senas išminčius. Kariai lengvai taip nusprendė, nes  žmogus buvo su kupra, akys paraudę, akinius rėmino plati nosis. Išminčius tarė:
– Aš kalbėjausi su dievu ir jis man pasakė, kad drakonai yra geri ir prižiūri, kad planetoje viskas būtų gerai. Tuomet nužvelgė karius ir pridūrė: jus suklaidino, bet dievas jūsų nebaus.
– Matai kaip negerai. Kalbėjosi kariai tarpusavyje. Reikės kažką daryti, nes negalima, kad drakoną žudytų ir kitose planetose.
– Nesijaudinkite, aš jums suteiksiu galių, kurios padės. Tarė išminčius, bet juo niekas nepatikėjo. Tegul tas kareivis paima tą akmenį ir pakelia.
Kareiviai juokėsi iš seno žmogaus, bet kareivis, kuriam liepė pakelti akmenį priėjo prie akmens ir jį pakėlė. Tuomet visi iš nuostabos išsprogdino akis.

Rimantas stebėjo tolėliau besibūriuojančius karius. Jie visiškai ignoravo draugus, bet šiedu dėl to labai ir neliūdėjo. Mintis apie tai, kad pats gali būti įtrauktas į kūrinio veiksmą, nežavėjo nei Rimanto, nei Mindaugo. Kol išradėjas murmėdamas panosėje rašė į lapus nesuprantamas formules, redaktorius galėjo stebėti aplinką. Dykuma niekuo neišsiskyrė iš matytų paveikslėliuose – visur smėlis, kopos. Kartais papūsdavo vėjas.  Oras buvo karštas, tačiau ne toks kepinantis, kokio galėtum tikėtis dykumoje. Rimantas patyliukais pasidžiaugė, kad Emanuelstachijus neparašė, jog planetoje vidutinė temperatūra – penkiasdešimt laipsnių šilumos.
Redaktorius šiaip ne taip prisivertė patikėti, kad čia ne realus pasaulis, o vieno grafomano nesveika fantazija, todėl tai, kas vyko aplink, jokio siaubo nekėlė. Per  kelias valandas, praleistas šioje planetoje, nutiko daug visko. Paaiškėjo, kad vizualizatorius kai ką interpretuoja labai tiesiogiai. Pavyzdžiui, tokias frazes kaip „susiporavo po du“, „iššukavo viską penkiolikos metrų spinduliu“, „turėjo vienas su kitu susisiekti kas penkiolika minučių“. Įspūdingiausiai atrodė posakio „priskaldė vežimą iš degtuko“ realizavimas. Vykstant tam procesui, savo formules bei skaičiavimus pamiršo net Mindaugas.
Rimantas puikiai žinojo, kad net neverta klausinėti, ką daro draugas. Mindaugas visada pasinerdavo į darbą taip, kad beveik nesuprasdavo aplinkos. Žinoma, jis paaiškintų, ką veikia. Bet tam, kad suprastum  jo pasakytus žodžius, reikėtų atskiro vertimo į žmonių kalbą. Ir laiko užimtų nemažai, o Rimantas norėjo grįžti namo, kaip galima greičiau. Atsigerti šalto alaus, įsijungti televizorių, pasižiūrėti kokią buką komediją... Ir jei draugo skaičiavimai priartins tą akimirką, tegul murma jis panosėje, rašo...
Redaktoriaus pamąstymus nutraukė naujas desantininkų užsiėmimas. Šie ėjo nuo vieno žuvusiojo prie kito ir nutaisę liūdnas veido išraiškas juos valgė. Nepaisant vaizdo kraupumo, Rimantas visa tai stebėjo gana ramiai. Gera būti įsitikinus, kad čia tik kūrinys, o ne realybė. Vos paskutinis lavonas dingo desantininkų burnose, sutemo. Pasigirdo keli Mindaugo keiksmažodžiai. Kariai sukrito ten, kur stovėję, ir užmigo išsiviepę nuo ausies iki ausies. Rimantui šypsenos pasirodė gašlios, bet jis nuvijo šią mintį šalin.
– Žodžiu, taip, – išgirdęs Mindaugo balsą Rimantas net krūptelėjo, – nebematau, ką rašau, todėl skaičiavimų tikslinimą teks atidėti iki rytdienos.
– O kas paaiškėjo? – pasidomėjo redaktorius.
– Turėdamas naujausius duomenis galiu pateikti kelias teorijas, kurias arba patvirtinsiu, arba paneigsiu rytoj. Pirmoji yra tokia, kad mano aparatas sukūrė visatą pagal tavo grafomano kūrinį. Bet tam būtų reikėję žvėriško kiekio energijos, kurio įrenginys neturėjo... nors... jei jis susiurbė visą aplink esančią energiją... Hmmmm... Tuomet vietoje sistemos gauname juodąją skylę... Ai, nesvarbu, mažai tikėtina.
– Geriau sakyk kitą variantą, – burbtelėjo Rimantas, –  nežavi manęs mintis, kad vietoje Žemės dabar tėra juodoji skylė.
– Ne vietoje žemės, – pataisė išradėjas, – o vietoje visos Saulės sistemos.
– Nesvarbu, vis tiek sakyk kitą.
– Antroji, labiau tikėtina teorija, kad vizualizatorius mus perkėlė į gretimą visatą, kurioje viskas veikia taip, kaip aprašė tavo grafomanas.
– Nori pasakyti, – susiraukė Rimantas, – jog yra visata, kurioje vyksta tokios nesąmonės?
– Kodėl nesąmonės? Čia tik tau taip atrodo. Įsivaizduok visatą, kurioje neegzistuoja konstanta. Viskas kinta nuolat ir pagal jokį dėsningumą negrįžta atgal į tam tikrą tašką. Kitaip sakant, neegzistuoja toks dalykas kaip periodas. Bet čia ir yra taisyklė – nestabilumas.  Dar įsivaizduok to pasaulio gyventoją, atkeliavusį pas mus. Jam mūsų visata atrodys kaip bepročio košmaras – viskas praktiškai stabilu.
– Na, mintį supratau.
– Trečias variantas – vizualizatorius mūsų pasaulį pertvarkė pagal to grafomano dėsnius. Tvermės dėsniai lyg ir nepažeidžiami, nes vienas dalykas pakeičiamas kitu. Sakyčiau šitas variantas irgi visai tikėtinas.
– O kokie šansai sugrįžti atgal, – atsargiai pasidomėjo redaktorius, – namo?
– Na, – atsiduso draugas, – pirmuoju atveju – nuliniai. Antruoju atveju, manau, po baigtinio laiko vėl atsivers durys į mūsų pasaulį. Trečiuoju atveju reikėtų sukonstruoti antivizualizatorių, kas būtų ganėtinai sudėtinga dabartinėmis sąlygomis, nesuvokiant šio pasaulio dėsnių.
– Man labiausiai patiko antras variantas, – tarė Rimantas.
– Nesvarbu, kuris patiko tau, rytoj sužinosime, kuris yra iš tiesų, – burbtelėjo Mindaugas, ir susidomėjęs pridūrė: –  kas ten per išsigimėlis?
Link kareivių judėjo keistas padaras. Ilgarankis, plačia krūtine. Kojos, o jų buvo tikrai daug, visaip išsisukioję. Ant galvos augo barzda, kitaip to plaukų darinio pavadinti negalėjai. Sunku pasakyti, kaip padaras kvėpavo, nes visą vienintelę šnervę buvo visiškai užkimšę akiniai.
– Čia – išminčius, kuris kalbasi su dievu, daugiau knygų skaityti reikia, – sukikeno Rimantas, – tu man geriau pasakyk, kada  grįžtumėm, jei pasitvirtintų antras variantas.
– Sunku pasakyti, bet manau, kad žemės laiku bus praėjus ne daugiau kaip para.
– O vietiniu laiku? – susiraukė redaktorius.
– Čia dar sunkiau pasakyti... Dvi savaitės, gal mėnuo...
– Dvi savaitės?! – sustūgo Rimantas.
Tarsi šio termino patvirtinimas pasigirdo sprogstančių akių pliaukšėjimas.

Atėjusi į darbą Joana aptiko viršininką bei jo draugą šokančius ir besiglėbesčiuojančius. Moteris susiraukė – na kaip galima tiek prisigerti, kad iki ryto neišsiblaivytum? Ir kur per naktį reikėtų bastytis, kad šitaip susiplėšytum ir išsipurvintum aprangą?
– Juk sakiau, – šūktelėjo Mindaugas, – kad dvi savaitės!
– Telikas, – dainavo Rimantas, – alus, dušas!
– Alkoholikai, – piktai burbtelėjo Joana ir uždarė duris, kad tiedu netrukdytų dirbti anekdotų puslapiuose.
Rimantas negalėjo atsidžiaugti, kad redakcijoje yra dušas. Pasinaudodamas tarnybine padėtimi jis ten nulėkė pirmas. Grįžęs į kabinetą, pasiuntė praustis draugą, o pats atsidarė šaldytuvą ir išsitraukė butelį alaus. Per tas dvi savaites dykumoje šio gėralo labiausiai pasiilgo. Deja, šventą kamštelio atidarymo aktą nutraukė sekretorės balsas iš komutatoriaus:
– Pas jus atėjo Emanuelis...
– Kviesk jį čia, – šūktelėjo redaktorius.
Butelį paslėpęs šaldytuve pribėgo prie durų ir atidarė jas svečiui.
– Užeikite, užeikite, – šypsojosi Rimantas, – noriu kai ką jums parodyti.
– Tikrai? – sumirksėjo Emanuelstachijus.
– Manau, – tarė redaktorius išsiviepdamas nuo ausies iki ausies, – jums tai tikrai patiks. Tai vizualizatorius. Perversmas pramogų versle. Žodžiu, norėtume sužinoti, ar jūs liksite patenkintas tuo, kaip šis aparatas perteikia jūsų kūrybą.
– Na, nežinau, – sudvejojo svečias, – aš norėjau, kad jūs bent pradėtumėte skaityti mano romaną...
– Romaną? Puiku! Kol jūs vertinsite šį įrenginį, aš skaitysiu jūsų romaną. Matote, kaip viskas gerai susiklostė?
Emanuelstachijus šiek tiek įtariai stebėjo, kaip redaktorius skenavo jo kūrinio lapus. Nelabai užtikrintai atrodė ir tuomet, kai Rimantas uždarė jį kabinoje. Redaktorius gailėjosi tik vieno – kad nepamatys jaunojo grafomano veido, kai šis išvys savo sukurtą pasaulį.
– Kur tu jį pasiuntei? – Rimantas krūptelėjo išgirdęs už nugaros draugo balsą.
– Nežinau, – atsakė redaktorius eidamas link popieriaus smulkintuvo, – ir nenoriu žinoti. Išimk iš šaldytuvo porą butelių alaus – manau, kad reikia aptarti vizualizatoriaus panaudojimo būdus.
2009-05-22 00:15
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-03 13:03
Aurimaz
Pamaniau, kad vizualizatoriaus neapsimokėtų naudoti tuo atveju, kai rašomos kosminės operos. Žiūrovo mirtis vakuume - ne pati didžiausia pramoga...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-04-27 11:27
Mylista sutinka su viskuo
Labai linksmi abudu rašiniai, vietomis juokiausi balsu.

Pagal rašykų papročius dabar reikėtų stengtis surasti prie ko prisikabinti (o va čia ir va čia kabliukas nepadėtas!) arba, veidmainiškai siūlyti pagerinimus (šiek tiek ne į temą - vieną kartą stebėjau, kaip toks patyręs rusų diplomatas praktiškai išprievartavo vieną lenkų paruoštą rezoliuciją, siūlydamas jai visokiausius pagerinimus).

Beje, grafomano tekstas parašytas įtikinančiai - pirmoje dalyje aš jau norėjau pradėti žymėti klaidas, ir tik po to supratau, kad čia toks pokštas.

Ai, vis tik nesusilaikysiu nuo vieno pasiūlymo. Blogi kūriniai iššaukia galingas reakcijas iš žmonių. Dažnai stipresnes, nei geri. Jeigu dar nesat skaitęs, tai paskaitykit http://www.imdb.com/chart/bottom žmonių komentarus. (imdb blogiausiai įvertintų filmų šimtukas). Kai skaičiau, juokiausi iki ašarų. Ten tikrai galima pasimokyti, kaip rašyti komentarus :)

Vienas pavyzdys, amuse-bouche, taip sakant.
Apie filmą "Manos: The Hands of Fate":


"He is a cruel and unfit master; abusive! Belittling!

Why does Manos continue to court susceptible ingenues when he has a perfectly good ManSlave at home?

One cannot help but feel sympathy and a freakish attraction to the exotic yet subtle Torgo. The big knees, the stuttering voice, the floppy hat, and the utter eroticism of his manservant status...

When I found out he was actually supposed to be a SATYR (insert squeal of delight here!), I wept at the yummy thought of brushing his furry goat-like legs, polishing his hooves, trimming his beard, even flea-dipping him if necessary...

But instead, our godly goat is led like a lamb to the slaughter :(

Curse you Manos Hnds of Fate for robbing me of this fantasy!

WHY, MANOS? WHY?


--------------------------------------------------------------------------------
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-03 10:05
St Sebastianas
Tilite, kitą kartą galėtum parašyti vieną ilgą komentarą, o ne du atskirus.
Na, šiaip ar taip, dėkui už komentarus, pravers kūrinį taisant. Jei rasiu tam laiko.:]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-03 10:01
St Sebastianas
Na, taip apsiįvardžiavimas sunkai pateisinamas.:)
O dėl supratimo pasiginčysiu. Kartais pasitaiko tokių proto nušvitimų, kai niekas netopteli, nekyla jokie įtarimai, paprasčiausiai supranti, kad yra taip, kaip yra. Pavyzdžiui, parašai kokią nesąmonę ir supranti, kad ji pasmerkta būti šlovinama skaitytojų.:) Būtent supranti. Suvoki savo visa esybe. Būtent toks supratimas ir stuktelėjo galvon mano kūrinio personažui.:)
Tilite, marš kartoti fizikos kurso!:P Jei objektą išmetame iš judančio kūno, jis nekris tiesiais žemyn.
Dėl redaktoriaus pamąstymų, tai taip, jam rūpėjo ne tai. Tačiau žmonės dažnai linkę filosofuoti net apie tai, apie ką neturi mažiausio supratimo. Pavyzdžiui, praktiškai kiekvienas lietuvis yra krepšinio specialistas, atominės energetikos ekspertas, tarptautinių santykių žinovas.:) Lygiai taip pat ir redaktorius gali pafilosofuoti apie tai, kas laukia ateityje.:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-31 10:47
Tilitė
Ir kelios smulkmenos.

Pernelyg buitinė kalba. Pasikartojantys žodžiai, o ypač įvardžiai (nenešantys papildomos minties) skurdina tekstą:

Redaktorius sėdėjo susiėmęs už galvos /.../– Matau, – tarė prieš redaktorių sėdėjęs jaunuolis, – mano kūrinys jums paliko įspūdį?
Sėdėjęs
turėtų būti sėdintis.

Štai, kitoje gatvės pusėje yra įsikūręs grafomanų žurnalas, ten tave išspausdins... Tikrai, jie ten dar didesnes nesąmones spausdina... Nueisi ten, jie tave išsiskėtę priims /.../

Ir tos šelmiškos ugnelės, sužibėdavusios akyse, kai sugalvodavo ką nors nauja, ar tai įgyvendindavo. – Na, tai kokie vėjai tave atnešė? – pasidomėjo Rimantas./.../Tai nepadėsi?

– Neprisimenu, kad jis būtų ką nors rašęs apie tai...
– Žiūrėk, – šūktelėjo išradėjas, – lėktuvas!
Danguje pasirodęs objektas buvo per toli, kad būtų galima gerai įžiūrėti detales, tačiau Rimantas nė kiek neabejojo, kad tai – desantininkų kosmolėkis, ar kaip ten jį vadino tas Eustachemanuelis. Redaktorius puikiai prisiminė vienintelį kūrinio epizodą, kuriame tas daiktas buvo paminėtas. Tai privertė pamiršti visas užklupusias negandas ir stebėti tai kas įvyks.


Logikos klaidelės:

– Matai, – išradėjas kiek nervingai pablizgino akinius į chalato skverną, – viso to neturėjo būti.
– Na, – gūžtelėjo pečiais redaktorius, – taip dar įdomiau. O negi kiti žmonės išbandinėję...
Štai tą akimirką Rimantas suprato, kad jis su savo draugu ir yra pirmieji bandomieji triušiai. Pro akis lėkė įvairiausi vaizdai.


Pirmas žodis – klaidelė, antras – logikos klaida. Kodėl taip staiga suprato? Gal toptelėjo, kilo įtarimas...

Kosmolėkiui atsidūrus zenite, iš jo pažiro mažytės žmonių figūrėlės.

Zenitas yra stebėtojui tiesiai virš galvos, vadinasi, žmonės leidosi redaktoriui ir išradėjui tiesiai ant galvų? :)

Išradėjas atsisėdo ant smėlio ir, išsitraukęs rašiklį, ėmė kažką skaičiuoti ir braižyti. Kartais po nosimi  neaiškiai suburbėdavo apie kreives, reliatyvumą ir energiją. Bet Rimantui tai nelabai rūpėjo. Jis bandė save suimti į rankas ir suprasti, kas laukia ateityje. Kūrinį prisiminė puikiai,  tačiau nesugalvojo, kaip tekstą gali interpretuoti mašina. 

Jeigu nerūpėjo, tai kodėl bandė suimti save į rankas? Gal rūpėjo ne tai?

Kaip jis gali suprasti, kas laukia ateityje, jeigu mašina elgiasi nenumatytai? Be to, juk ne jis tą mašiną konstravo. Kaip gali sugalvoti?

Kalbos klaidelės:

Rimantas draugui ištiesė iki šiol rankose spaustą „Baisiausioji šios visatos mįslė“.

Turi būti „Baisiausiąją šios visatos mįsarba knygą „Baisiausioji ... mįslė“.

Link kareivių judėjo keistas padaras. Ilgarankis, plačia krūtine. Kojos, o jų buvo tikrai daug, visaip išsisukioję.
Išsisukiojusios.

Na va, prikeverzojau :) Nepyk, jei kur padauginau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-31 10:44
Tilitė


Tekstą gana sunku skaityti. Atrodo, tarsi tavo kalbos jausmas užstrigęs. Ir žodynas skurdokas.
Čia prirašliavojau apie abi tavo kūrinėlio dalis :)


Dar tada, kai skaičiau tavo „Tyrėją“, pamenu, kilo mintis, kad rašai daugiau kinematografiškai, negu literatūriškai: t. y. naudoji priemones tokias, kokios įprastos kine. Tačiau ne visos kinematografinės priemonės pasiteisina rašytame tekste.


Pavyzdžiui, prisiminimai. Kine įprasta, kad kai veikėjas ką nors prisimena, pro akis ima lėkti įvairiausi vaizdai. Tačiau tavo tekste šis perėjimas klaidina: atrodo, kad iš tikrųjų staiga prieš akis ėmė skraidyti keisčiausi daiktai.

Štai tą akimirką Rimantas suprato, kad jis su savo draugu ir yra pirmieji bandomieji triušiai. Pro akis lėkė įvairiausi vaizdai. Mindaugo robotizuotas dulkių siurblys, dabar pardavinėjamas kaip robotizuotas oblius. Ultragarsinis dušas, prekyboje pasirodęs kaip ultragarsinė rūdžių šalinimo kamera...


Veikėjai mažai apibrėžti, beveidžiai. Žinoma, jie yra standartiniai (redaktorius, sekretorė, išradėjas, grafomanas), tai nėra blogai. Tačiau Mindaugo baltas chalatas pradžioje suklaidina, pirmas įspūdis buvo, kad jis – gydytojas.

Redaktoriaus darbas keistai nemotyvuotas: koks redaktorius nuolat skaitytų to paties autoriaus grafomaniją, kam jam to reikia? Ir dar kankinasi?

Po to nuolat krizena, kikena arba juokiasi, tas redaktorius. Atrodo netikras, bejausmis. Neaišku, koks jo požiūris į grafomaną, į nutikusį nuotykį.


Antrąjį grafomano tekstą skaityti jau nebeįdomu. Gal kad per ilgas. Tiesą sakant, juk pirmasis tekstukas neveikia kūrinyje, tai kam jis reikalingas? Pakaktų vos kelių sakinių konfliktui sukurti.


Kai veikėjai nusikelia į kitą erdvę, visai nėra jos aprašymo, vos vienas sakinys. Ir ką man, skaitytojui turi sakyti tie:

– Oho...
– Hmmmm... – numykė draugas.


Todėl nėra įspūdžio, kad nutiko kažkas nepaprasta, ypatinga, nėra intrigos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-17 10:32
Sauleta naktis
įdomus
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-16 23:46
Avoir
Siek tiek uzkliuvo tik pasikartojimai, gramatika ir skyryba.
Siaip, visumoje, istorija plaukia gerai. Reikes paskaitineti tamstos daugiau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-26 11:49
Weird Star
Grafomanas vertas mirti išdidžiai - taip taip, būkime humaniški, po galais:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-25 15:36
St Sebastianas
Ansas Plonis, su skyryba susipykau dar mokykloje ir taikytis neplanuoju.:) Reikės savo redaktorei pasakyti, kad pasikartotų taisykles.:)

Valkai, ne nebus tokios pabaigos. Grafomanas vertas mirti išdidžiai. Pavyzdžiui, nuo gėlavandenės lapės pasturgalio įkandimo.;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-25 09:29
Valkas
Šiaip, praverstų dar kelios pastraipos -
Prieš sumesdamas smulkintuvan, jis dirstelėjo į lapų šūsnį - ant improvizuoto viršelio, pajuodintu šriftu buvo atspausdintas pavadinimas. "Mėsmalės "Bosh XZ-450" naudojimo instrukcija".
- Eee... Rimai... berods aš atskenavau ne tą knygą. Arba Eustachmanuelis kažką supainiojo... - redaktorius baimingai dirstelėjo į vizualizatorių.
Iš jo, tolydžio stiprėdamas, sklido vargšo grafomano klyksmas.

Arba kaip nors panašiai =]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-24 09:25
Ansas Plonis
Butelį reikia atkimšti, o ne "atidaryti kamštelį".

Tiesioginė kalba skiriama truputį kitaip. Po kalbėtojo nurodymo reikia dėti tašką (ne kablelį), o po jo tiesioginę kalbą tęsti didžiąja raide. Tačiau taip gal specialiai sumanyta autoriaus? Specifinė, tik šiam autoriui būdinga skyryba? Gal.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-23 10:05
pilkė
mhm. geras. Teisingai pasiuntė. Antspauduoju antra letena.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-22 22:24
St Sebastianas
Aurimaz, tavo pasiūlytas variantas buvo apsvarstytas vos baigiau kūrinį. Tačiau ar jis taps kūnu - dar nežinau. Nesinori, kad antra dalis sugadintų bendrą vaizdą.;)
Weird star, atsiųsk sąžinės nuotrauką, galiu ją neskausmingai pašalinti.;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-22 18:51
Weird Star
P.S. Man sąžinė neleidžia pagal pažintis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-22 18:50
Weird Star
Taip taip, ta tiesioginė interpretacija - geras prieskonis kūriniui. Prisiminiau ir apsisprendžiau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-22 18:09
Aurimaz
Na, panašiai kaip Flax'o "tobulų daiktų" serija, or smth...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-22 18:07
Aurimaz
Sakyčiau, reikia ne trečios dalies, bet kito apsakymuko panašia tema. Tas pats vizualizatorius (Mindė jį užpatentavo), bet kiti vartotojai ir kiti prikolai.
Geras, pakikenau prieš vakaro darbus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-22 16:37
Kirvoboica
"tiesioginė interpretacija" - va čia tai gers to vizualmikserio praktinis panaudojimas, norėč pamatyt keletą frazeologizmų:
"kojos iš užpakalio išdygusios", "nusišaut su durų rankena", "kad tave šikantį sutrauktų" ir pan.
=))
tiesa, pasigedau "kiaušinių" ingridiento, kas pirmoj daly stipriai akcentavosi, o šioj regis užmiršta,. na, apie mirusius tik gerai arba nieko :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-22 15:55
St Sebastianas
Weird star, nu agi gaila, pagal senas pažintis? Užspaudus, ane?:}~
Grafomanijos intarpai tikriausiai labiausiai nušlifuota darbo dalis.:) Kitų tikrai tiek neperrašinėjau.:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
1 2
[iš viso: 30]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą