O

Mintys pageltę ant popieriaus šalto,
Gėlė ant palangės nežydi.
Prancūzišką muziką rūkom kasdien,
Saulėlydžius kartais palydim.
Ir vėjo nelaukiam, nelaukiam lietaus,
Gyvenimą barstom ar sėjam.
Nekrinta šešėliai, nuo ko jiems bekrist.
Kelmais užsimerkę alėjos.
Po pamatu slepiam liūdnumo daigus,
Užveisiam dygius avietynus.
Neklumpa į žemę aikštingi delnai,
Ir liaujasi saulė vaidinus.
Ant piršto beliko ratelis smulkus
Nematęs smaragdų, rubinų.
Džiovina piktus avietynų lapus,
Ir vandeniu atverčia vyną.