Plaštakės

Vėlyvas vakaras.

Aš kuriu laužą kiemo gale.

Saulei leidžiantis

Pievoj plaštakių pulkai.


Šaltis jau leidžias žemyn su rūku.

Aš vis laužą kuriu,

Plaštakių pulkai

Skrenda į ugnį...


Sumirguliuoja jų auksiniai ir žalsvi sparnų motyvai...

Ir pradingsta raudonoj ugnį.

Trumpai tariu aš

Jūs esate čia!


Neskriskit! Neskriskite čia...

Juk tai jum paskutinė valanda...


Bet jos neklusnios plaštakės...

Skrenda į šviesą ir šilumą ten...

Nepaisant savęs ir savo kančių...

Jos atsiduoda ugnies kaitrai

Šviesai kuriai galo nėra....