Parduotos sielos

Naktiniai traukiniai negrįš,
Nes vėl atsėlino ruduo.
Palik man ženklą, jog dar nesi
Pakalnėj gulintis akmuo.

Aš įrašysiu savo vardą
Tarp nebeesančių eilučių
Ir kai kalbėsi seną maldą
Pats nesuvokdamas nubusi.

Tai, kas patirta, liesta, išragauta
Pavirs erdvėj plevenančiu niekiu.
Ant šalto antkapio sena naktis iškalta
Primins man šilumą, kurios slapčia siekiu.

Ir juoksis tyliai išdalintos žvaigždės,
Spindės klevai nuo pilnaties svaigių kerų.
Tik nesuprasim - prasidėjo tai, ar baigės-
Kodėl negalim iškeliaut kartu?

Naktiniai traukiniai negrįš.
Vėlu.
Bet pardavėm sielas.
Ramu?..