...

Kiek daug sunkių naktų,
iš proto smarkiai vedančių...
ir kiek dejavimo pro lūpų kampučius.
Juk išėjai visam į plačią plačią nežinią?
Tik lauk dabar manęs, palauk aš ateinu!
Kiek daug ilgų kelių,
tik vieno neįmanoma...
suprasti nesuprantama...
surasti nesurandama...