Tokie, kaip mes

Šlaitais pašlaitėm šlaistomės pašliję,
Savos aslos niekaip negalim išsišluot.
Mokinti mokytus suskumbam vos tik gimę,
Kitų bėdas išasmenuot ir išlinksniuot.

Vertes pasvėrę, iš akies vos pamatavę,
Dėliojam blogus ir gerus, kur mums geri.
Neatspindi ydų spinduliai į jūras kritę,
Kai į save nuo sosto įdėmiai žiūri.

Ir laukiam laimės, kad atneštų kas po kojom.
Pasiprašytų, kad pati įleist vidun.
Niekad neklystam ir kalčių nedovanojam,
Vis vien tokie kaip mes galiausiai eis dangun.