Vėl apie tą patį. Apie pasaką, seniai girdėtą. Vat tap buvo taip nutiko. Ėjau su botais gilyn. Įsitempė kūnas ir ritė ėmė stipriai suktis. Pykšt pokšt. Nutrūko. Ir ką gi tu daugiau galėjai padatryti? che. Parpuolei ant kelių ir nusilenkei gyvenimo didybei. Vai broleli, paleidai savo žuvį.. tu sakai: je je vargeli, paleidau didžiausią savo gyvenimo žuvį. Žuvytę žuvelytę, kuri ir skalbė, ir gamino, namučius tau padabino.. žiūri jai pavymui ir nieko. Žuvys nekerštauja. Tad patarimas toks: nueik į gerą žvejų parduotuvę ir nusipirk naują širdužėlę ba šitai neužteko iki galo pamilt Upės ir stambiausios Žuvelės, kurią tau pavyko pagaut pirmą ir paskutinį kartą. Tokia diidelė.