egzistuoju, bet ne gyvenu.

Garbana melsva ore pakibo,
                Medis lyg girtuoklis gulas pažemėn.
                Man kas iš gyvenimo teliko,
                Jei tik gailestį jaučiu aš vien..?

                Rankoj nelaikau savo likimo.
                It daržovė sruvenu plikon tuštybėn.
                Ryžto pas mane kaip aklui praregimo...
                Kas aš per supuvus asmenybė..?

                Muzikos negirdi liūdnos ausys,
                Manyje vien sielvartas putoja.
                Jei tiktai galėčiau prie natos aš prisiglausti...
                Gal užgožtų metą, kai širdis raudoja..?

                Bado mane adatingi žvilgsniai,
                Jausmo paralyžius atakuoja.
                Ko verti šioj žemėj mano žingsniai?
                Juk gyvybė jau seniai nebeliepsnoja...