Pasaka

Aš paseksiu pasakėlę,
Apie gražią mergužėlę.
Kaip ji dieną iš dienos
Po mišklelį vis klajos.

Kaip ji bluosto nesudėjo,
Ant kelmelio vis sėdėjo.
Pasiklydo nuo namų
Ir dabar jai čia baisu.

Vilkas vaikšto ir vis žiū,
Kur jam maisto gali būt.
Tyko, ieško nieko nėr,
Kur tie žvėris vėl?!

O mergaitė čia viena,
Ojojoj... Kokia našta!
Bėga mergužėle, skuodžia
O ją vilkas jau užuodžia!

-Kur tėtukas, kur mamyte? -
Persigandusi ji klykia:
-Kur nameliai tie jaukiausi? -
Jau vilkelio kruta ausys.

Tuoj išgirs mergaitę verkiant,
Tėvelius savus bešaukiant.
Ir priėjo vilkas pilkas,
Toks išalkės ir toks piktas!

O mergaitė tiktai verkia,
O vilkelis tiktai laukia.
Nežinia kodėl taip daro,
Bet išėjo jis be vargo.

Mergužėlė nesupratus
Taip ir žiūri akutes pastačius.
Ir kažkas iš kampo bėga,
O ten mama ir tėtis.