Kalėdiniai trupiniai

Sužerki į saują tuos kalėdinius trupinius:
žaisliukų, varpelių šukes,
neoninį žaismą šviesų ir girliandų,
užuolaidų plasdesį, liepsną, žvakes
ir giesmės pakylėjančios nuotrupas,
džiazo, operos, valso garsus,
ir triukšmą, ir tvaiką apgirtusių nuopuoly,
baltų angelų sudaužytus sparnus,
ir ašaras, ašaras, ašaras
Švenčiausios Mergelės Marijos...

Ir bučiuoki išdžiuvusiom lūpom
pageltusias nuotraukas, veidus
ir skuostus, ir lūpas, ir plaukus,
pakeltas, nuleistas rankas –
vis vien neišklausi akių, kaip ten buvo...
Neišklausi, kaip buvo ir kas...

Vėl vaikystės suplėšytą maldą
nenutildomai lūpos kartoja...
Ir žodžiai skiautelėmis krenta,
ir stalą lyg snaigėm nukloja...
Jų paliest ar nupūst neišdrįsi...
Jas nupūs... Jos nuskries, nuplasnos...
Duženų atspindį margą išvysi
ant Švenčiausios Mergelės kaktos...