drovuolis

Tavęs nelaukia namie kavos puodas, paliktas kitam rytui prilijus atsigerti,
Tu nebesvajoji apie šiltą, lėtai besirangančią, ir dailiom blizgiom akim papuoštą
Katę lovoje – guodėją, kurios nei priliest negalėtum.
Drovuolis.
Toks vaikystėje muštas kiemo bernų,
Motinos nežindytas.
Nekenčiantis aplinkos, vien todėl, kad ji juda...
Mano geriausias draugas.
Ir tas vienas, kuris vienintelis tau gali pasakyt, kiekvienas iš jų,
Kurių tau kiekvienas sako – tai ne tos taisyklės, kurias reikia keisti, laužyti
Ar naudotis...