Viskas Baigta

Sudužo svajonės, viltys, jausmai.

Liko dvejonės, skausmas, verksmai.

Kodėl gi sugriovei tuos šiltus jausmus?

Kodėl tu į ledą pavertei mus?



Neliko tos ugnies širdį,

Nebeliko tos aistros tavy.

Užgeso ugnis akyse,

Atvėso meilė širdyje.



Ir kai tu savo eilėraštį man perskaitei,

Su kiekviena eilute po lėto mane žudei.

Sakei kad kita pamilai,

Ir nuo šiol mes liksim tik draugai.



Bet juk aš tave taip myliu,

Negaliu, net patikėti šiuo dalyku.

Apsikabinam paskutinį syk ir tu nusigręžęs,

Palikai name beliūdinčia horizonte.