Tu šypsenos dizaineris ir mano laimės kalvis, Tu bundančios aistros šauklys, Tu Zucchero, Bocelli, visos meilės dainos, Tu – mano nuoskaudas surijęs šulinys.
Ir kaip negėda būti tokiu nuostabiai geru, Tokiu švelniu, aistringu, net prisibijau artėti, Kaip tu drįsti mane priversti jaustis angelu tarp angelų, O ar galėčiau, pasakyk man, nemylėti?
Pritariu Neilui, man irgi atrodo, kad čia eilinis eilius. Kuolą panaudoti galiu nebent pasismeigimui prie stulpo iš nevilties. Bet į asmeniškumus nesileisiu, ačiū už dėmesį
uoje vaje! kokios "batalijos"!
Eilius - normalus, ir ner cia ko snypst...
dainingai-aistro-suasmenintas(?)...
Sakyciau - N-21 (kaip minimum) skaitymui, ir N-33 vertinimui.
Patiko.
:)
Na klausykite, dar taip nesijuokiau rašyke :D Iš matymo nematyta mergina, dalė siūlanti erotinį masažą, atskleidė mano asmenybę iš vieno eilėraščio. Žavu. Taip, aš beprotis, man 57 metai, mėgstu erotinį masažą, dėl to toks ir slapyvardis - Erato, iš Papua Naujosios Gvinėjos kalbos tai reiškia "padaryk man, dale, erotinį masažą".
"Tu" - tai juk būtinas elementas, kad susidarytų anachrostika, jei skaitytumėme stulpelį žemyn, gautųsi žodis TU :D Juokauju, gal ir per daug...
Bet kaip vyrukui virš 50 ir dar su baltu bilietu, tai viskas galima.
p.s. kodėl vyras beprotis žalingiau už moterį beprotę? įžvelgiu seksistinį pasisakymą :-/