Paprasti rudens ženklai

(banalūs, bet neišvengiami žodžiai)

Rugsėjis atneša vėl nerimą
Į mano sodą mėlynų gėlių,
Ūkanose paskendusi diena
Pilna ugnies ir laužo dūmų.

Tada rytais tamsu, tik laša
Nuo obelų į žemę giedruma
Ir upės tamsų vandenį nuvaro
Paliesdamos nusvirusias šakas.

Grįžtu namo toksai pavargęs,
Taip tyliai krenta lapai,
Nuplaukia debesų pulkai
Lėtai siūbuodami į vakarus.

Rugsėjis viršum purvinų laukų,
Lyg vienišas didžiulis paukštis,
Pakilęs skrydžiui paskutiniam,
Į tolimas pašvaistes be krantų.

Per milijonus šviesmečių antai
Jau skleidžiasi gili naktis,
Skaidrėjančiam aukštai danguj
Rudens ženklai ir pilnatis.