Įsivaizduok, kaip būtų gera užlipt ant pačio aukščiausio pastato pasaulyje naktį, pučiant šiltam vėjui, - pasileist plaukus, išskėst rankas ir...
Skrendi, skrendi, skrendi...
Vėjas taršo tavo plaukus, plešia nuo tavęs rūbus, stabdo širdies plakimą.
O tu skrendi. Tu laisva. Tau niekas nerūpi. Tu laisva!
Skrendi ilgai. Apačioj nėra nė vieno žmogaus, gatvių žibintai jaukiai šviečia, o tu srendi...
Krisdama šauki savo mylimojo vardą, šauki, kol prarandi balsą.
O tada, jau nieko nejausdama, išsitaškai nat gatvės grindinio, tavo smegenys susitrina į kelią, o visdar skausmu plakanti širdis lieka sdraskytame kūne.
Viskas nutyla, aplink tamsu ir tuščia, kaip tavo širdį prieš skrydį.
Tik ryte tave ras.
Klyksmai, spėlionės.
Kas tai?
Kaip baisu...
Kodėl ji taip padarė?
Juk ji viską turėjo: šeimą, namus, daug draugų. Kas ją privedė iki to?
TU! Tu privedei! Aš turėjau viską, tik neturėjau tavęs. Jau ilgus metus tavęs norėjau, kaip vaikas saldainio, o negavau jo.
Tegu jie spėlioja, tegu šiurpsta. Aš laisva, stebiu juos iš dausų. O labiausiai stebiu Tave. Nes tu buvai mano gyvenimo meilė, kurią praradau.
Myliu tave, Simai. Myliu iki skausmo.
Tu jau man atleiski, bet nemanau, kad tokiam tekstu čia ideali vieta. Čia jau Tavo ir Simo reikaliukai, kurie, tiesą sakant, kitų ypatingai nedomina. Na, bet jei nori savo tokius "įdomius" išgyvenimus kišti į šiūkšlių dėžę - prašau. Kodėl gi ne. Aš - už demokratiją.
"Aš laisva, stebiu juos iš dausų" - patikėk, stebėsi tikrai ne iš dausų, o cypsi iš po žemių, deginama pragaro liepsnose ir kentėdama už pačią didžiausią nuodėmę - savižudybę :DDD Nerašyčiau taip, jei Tavo vardas nebūtų su Krikščionybe susijęs :-)
Šiaip tai kodėl gi ne, visai smagu skaityti. Pradžia ypač gera. Iki to išsitaškymo. Galėjai ilgiau paskraidyti. Nors jei atvirai, tai manau reikėjo tekstą, skirtą viešam demonstravimui, šiek tiek adaptuoti, o ne palikti taip,kaip yra, tiesiai iš dienoraščio (o gal tai tėra vaizduotė? nes jei taip, tai atsiimu žodžius). Iš patirties sakau, skaityti asmenines patirtis, kurios byloja, jog yra paremtos tikrais faktais, ir dar net vardai palikti tie patys, retai būna įdomu. Bet tai tik mano nuomonė.
rasa apdulkėjusiai žolei - vienas žodis Taip.
milda_DJ gerbiama - kodėl vargšas?
Vipr_inco - šitas šokoladinis saldainis yra pats skaniausias saldainis pasaulyje, kurio aš per ilgai norėjau, kad dabar pamiršt viską.