Žaislas

Gal likimas žaidzia su manim?
Ar kas nors suprast padėtų?
Gal man reikia vieniša širdim
Taip jau ir gyvent šiam sviete?

Nerandu sau vietos, ne,
Bet gal jos man nebėra pasauly?
Ogi taip norėčiau eiti į gatves
Skaisčiai skaisčiai šviečiant saulei...

O dangus jau ir saulėlydžio nušviestas-
Aš su kuo grožiu dalintis neturiu.
Džiaugias išprotėjęs mano miestas-
Man lyg smeigia kruvinu durklu.

Kad likimas bus toks pastovus,
Aš šiandieną patikėt nenoriu.
Bet nors būtų liūdna ir skaudu,
Tenka man sunki vienišės rolė.