Jausmas

Gražiai žiemu šiandien už lango
Toks šaltis gaiviai malonus
Vos mano kaklą jis paliečia
Pasijauti tikrai žmogus
Jis glosto, apsupa švelniai
Dar kartą, dar ir dar
Trapiai lyg niekada daugiau
Taip nebebus
Lyg jis pro mažą plyšį neįpūs,
O kitas žandas dega nuo liepsnos
Net kęsti tai sunku
Jį norisi atsukti ten, kur taip vėsu,
Bet šaltis tiktai kaklą glosto
Ir vis rečiau, rečiau
Lyg paskutinis tai prisilietimas
Mylimo žmogaus.
Aš apgavau truputį Jus
Naktis gili jau
Dvylikta
Tačiau...
Ir šiandien dar už lango
Gražiai labai žiemu...
Ir kaklą šaltis glosto
Malonu.