Rašyk
Eilės (79287)
Fantastika (2344)
Esė (1605)
Proza (11099)
Vaikams (2739)
Slam (86)
English (1206)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Niekad nemokėjau
ištylėti
net kai reikėjo

saulėkaitoj
gyvendavau
balkone

kad matyčiau
kaip krenta plunksnos
pro tavo langą
ant gatvės grindinio - - -

kad išlaukčiau.

Kad nešaukčiau,
kai atrodė
kad per-skauda

nors ir lengvai
pabučiuodavo betono
nugarą..

Tada (ne) tikėjau
kad taip dera,
kad raudonos akys
ir šalti pirštai
du tūkstančiai
vienuoliktais
bus laimingi
ir šilti,

kad šypsosis
akių kampučiai
ir rankom
laikysimės už sparnų,
iš kurių jau nebekrenta
plunksnos.

Kai jomis
kutenu
Tavo veidą
ir prisipažįstu –
paleidau

visus praeities
nežinojimus

nes dabar taip ramu
ir tikra

pasitikti
Tave
auksiniam lauke
kaip mano
Mažąjį Princą

prijaukintą
per ištylėtą laiką
-
tada
galiu
nusišluostyti visas dulkes
ir pradėti
eiti
naujom pėdom

net jei netyčia nukritus
paliesčiau grindinį –

žinau -
plunksnų
pakankamai,

kad nebeskaudėtų.
2009-05-15 11:32
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-15 18:40
Viščiukų princesė
kaip mano
Mažąjį Princą

prijaukintą
per ištylėtą laiką
-


Ši vieta ypatingai.
Manyčiau kelias vietas arba išmetus, arba pašlifavus būtų perfect.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-15 15:07
Justea
kaip kam:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-15 14:11
milda_DJ gerbiama
nežinau, man rodos galima viską trumpiau pasakyt, o tie žaidimai skliaustais jau atrodo vaikiški o ne originalūs
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą