Išmokau mintinai aš tavo veidą:
Kiekvieną raukšlę ir akių gelmes.
Išmokau atpažint net žingsnių aidą,
Kuris pasklisdavo senam name.
Išmokau laukt,
Tikėt,
Mylėti.
Myleti tai,
Ką branginu.
O branginu aš laisvę, juoką,
Paukščius pavasario laukų.
Išmoksiu nepamiršti tavo veido
Ir skausmą nešt po krūtine.
Gyvenimas ir taip daug leido:
Pažint Tave.
2000 06 03