„Tu - mano durys...“

Ar galėjau tave aš sustabdyti?
Ar būtum - padaręs tai dėl manęs?
Nenoriu kėsintis į laisvą tavo valią...
          Nesikėsintum į ją ir tu.

Ar pameni tą girią,
Kur šviečiant mėnesienai vaikščiojom kartu?
Dabar ugnies liežuviai
Jau glosto tuos kamienus.
Kur kadais laikei mane įrėmęs...

Pelenais pavirto mūsų svajos.
Nesurinktos likimo šukės
Raudoniu nudažė mano delnus...
Užgeso tavo akys sidabrinės --

Nesustabdžiau tavęs išeinant...
Tik žvilgsniu paglosčiau
Prieš tau uždarant
            Manas duris į laisvę...