Tiesi man ranką ir prašai sugrįžti,
Šauki mane vardu, nors aš ir negirdžiu.
Meldi kaskart prašydamas tu atleidimo,
Bet man seniai jau nesvarbu.
Ar visa tai tik dėl atsiminimų?
Ar tavo ego tau neleidžia būti atstumtu?
Pamačius tavo veidą, kaskart aš noriu šaukti
„Išeik, negrįžk, dabar aš su kitu! „
Manoj širdį nė lašo meilės jau neliko,
Bet man vistiek skaudu... skaudu... skaudu...
Man gaila laiko, gaila tų prisiminimų,
Man gaila jau praėjusių dienų...


Lavi






