Sudie!

Įkalinta tarp sienų keturių,
Aušra nerimstanti, tyra.
Regiu aš saulę rytmečio rūke.
Pažadinai tik Tu mane viena.

Girdėjau gėlių žaismą vėjyje
Ir paukščių tą čiulbėjimą.
Jutau nuostabią parfumeriją,
Rasos lašelio palytėjimą.

Ieškojau ten, kur pievos sidabrinės.
Kvailai elgiaus nepastebėdamas tavęs.
Kritau po kojom tavo sielos begalinės.
Užčiaupiau tyliai savas pravirkusias akis.

Norėjau paklausyt širdies skambėjimo,
O tu man skaudžiai pervėrei mintis.
Norėjau dar kartelį aš atsiprašyt,
Žinodamas, kad nebenori tu manęs matyt.