Laikrodis dvyliktą muša,
Pasendina pasaulį dar viena diena.
Svarstyklės, ties nuliu sustojo,
Rodos virš jų tik oras besvoris.
Tušinukas iškrenta iš rankų,
Ir žemė sudreba šykščiai.
Akiniai kuriais tamsoje rasdavo kelią,
Dabar erdvėje pasiklysta.
Durys tyliai sugirgžda ir akys ritmingai sumirksi,
Niekas, ten buvo tik vėjas.
Virdulys, kava ir torto žvakutės,
Ne man, krizė, prabanga.