Šiandie išgalvojau tave,
Kad pavogtum mane iš realybės,
Šiandie sukūriau tave mintyse sau
Kad niekad niekur daugiau neišnyktum.
Kažkam galbūt tai bus labai vaikiška
Nerealiam pasauly ieškoti realaus,
O man pasirodo tai beprotiškai pasakiška
Turėti svajonę kuri niekad neapgaus.
Sukuriau tave tokį paprastai tikrą,
Su šilta šypsena ir visad šalia,
Išgalvojau tavo ramumą užtikrintą
Apglėbusį viską, kas supa tave.
Ir dar išgalvojau tavo beprotiška juoką
Sudaužantį liūdesį ir tylą nakty
Tavo rankų glėby tvirtai apjuosusį
Naktiniam guoly nepaleidžiantį manęs.
Tu taip ir sakei, kad niekad nebebus jau
Vienatvės, kuri kartais springdo mane
Tu man pažadėjai, kad šalimais būsi,
Kai ašaros skruostais byrės žemyn.
O aš tau dovanosiu kas dieną
Pilna saulės šiltų bučinių
Ir kartu mes bėgiosim po vasaros dieną
Raškydami pilnas saujas gėlių.


LedineŠirdis




