Myliu

Padėk man išsakyti, -
ne kurti, ne rašyti,
padėk man atsikratyt, 
Nors kart
Nekviesk į savo guolį.
Nejaučiu aš rimo ir dabar
Norėčiau būt be grimo.
Padėk išrinkti žodį,
Nebanalų, tikrą,
Nustok ir tu vaidint Sizifą
Ištiesk man ranką,
Nustok kartoti meilės vardą.
Sekundę, pliką, įsivaizduok
Tą tylą, tą salą, tą lauką plyną
Ir mane ten gryną.
Būk nuoširdus, atviras, taikus,
Išlaisvink, išvaduok,
Nejau tiki, kad laimėj mudu sutverti,
Nejau tiki, kad mūsų meilei visi keliai laisvi.
Rašyt nemoku,
Ją jaust, tikėt ir džiaugtis...
Kaip suprast, į smegenų kreives
Įrašyt bejausmę,
Išsklaidyti tylą, leisk man vėju būti
Ir nebe čia, ne šioj žemėj
Su tavim užmigti,
Galvą sunkią nunarinti
Ir tiesiog kaip jaunam piemeniui
Baltas avis šalin nuginti...