Tai buvo kažkada, kai baisiai skaudėjo galvą

Ar tu matei per prievartą rašantį?
Per prievartą mylintį ir kenčiantį?
Sudaužytas ir pragertas jo minčių pasaulis
Dvokia iš tolo mirštančio medžio sakais.

Ar tu matei jo akis
Tą rytą, kai uoste kranksėjo senas laivas?
Baltas ir svaiginantis raudonis
Krito vidudienį jam ant pečių.

Ar tau niekas nepasakojo apie suplyšusią jo galvos ertmę?
Sako riebūs kirminai gyvena ten.
Ryja ir linksmina jo žmones draugus,
Visus jo praėjusios nakties svečius.
Stumdosi. Keikiasi. Geria ir mylisi.

Ar matei?