Susirgęs

Velnias lenda iš manęs,
Traukia virvę grandinę.
Ant savo kaklo riešo
Prikabinęs siūlą šilkinį.
Skauda ypač krūtinę,
Galvą ir mintį auksinę...
Aš sutinku palaukti.
Sutinku kentėti
Ir gulėti, kad tik ši naktis,
Juodo opiumo naktis
Dingtu iš akių išvis...
O tu dabink, dažyk, spalvink žvaigždę,
Piešk avį baltą garbiniuotą
Vesk mėlyną spalvą ant medžio lūpų,
Kad neklystų, nepasiklystų.
Aš lauksiu, kentėsiu, gulėsiu.
Jei net reikės, ir plauksiu.
Pats velnias lenda iš mano rudeninės gimtinės.