Beviltiška taip gyventi

Aš maniau, jog įmanoma sulaikyti tave
Visus pasaulio žodžius panaudoti,
Visas įmanomas priemones, įrankius
Laiką ir vietą...
Prašyti pagalbos kitų – antraeilių veikėjų
Melstis pas Dievą – visatos kūrėją...

Bet beviltiška buvo:
Tik džiaugės širdis  - padariau viską
Ir kaip apgailėtinai atrodžiau savo akyse:
Liūdna, įskaudinta, pažeminta, maldaujanti...

Ir koks nelaimingas buvai tu – priverstas
Būti čia ir dabar, su manimi ir niekuo kitu
Ir kaip buvo nelinksma mums bučiuotis
Dirbtinėje šviesoje, mano surežisuotam spektakly...