Ir taip skurdžiai dainuoja,
gerai, kad negirdim,
o čia ir smuikas ir saksofonas ir būgnai,
ir nieks nepyksta tik senelius kaip visada,
pyktis iššaukia į lauką,
ne tik senus kaulus palaužyti, bet ir vidų nuraminti,
nuo to paties pykčio protrūkio,
neva sergu, neva kaulus skauda, neva blogai visi elgiasi,
neva pats sugalvojau, bet neprisipažinsiu.
Kodėl žvairai nusidažei plaukus?
kodėl žygiuoji kaip pakalikas?
kur dingo spaliukai?
ir kodėl mašinos per greitai važiuoja?
kodėl oras toks sunkus?
jūs visi užteršėt miestą!
ir mano katiną suvalgėt!
ir išvis kur viskas ritasi?
ir koks velnias jus ant stogų nešė?
O gal manęs jau nebėra?!