Pienių pūko malda

Pro saulėtus skruostus skverbias
Vėjo rankos. Audroj verkia
Pienės pūkas - mano balsas...
Žiedas supas- upės rūkas.

Ir iš supančių mane kačių,
Tik viena kniaukia. Graudulingom akimis
Saikai teka iš vilčių,
Lyg medus korių raukšlėmis.

Mėlynom lūpom meldžiasi rasos
Lašai, supas saulės spinduliai.
Dangų skrodžia aitvarai...

Voratinkliai neklauso tik maldos,
Jie laukia tik dar vienos
Kruvinos rytmečio aušros.