Tulpė

Pražysti nespėjus nuvyto
Paskutinė liepsnojanti tulpė,
Pragyst neišdrįsus nuskrido
Į sutemas nebylė gulbė.

Ant lauko aš ugnį paleisiu –
Sutramdys ją mėnesio pirštai.
Gal bus jau lengviau tau atleisti?
Ir bus gal lengviau man pamiršti...

Mes mėlynuos dūmuos paskęsim,
Užmerksime atmintį savo...
Bet tulpės žydės vėl pavasarį!
Primins vėl, ką gulbės dainavo.