kupra

speigais užgrius ir niekad neatšils
gnaibys šalčiu piktos tiesos  pavėsis
bet ten už upės dūks kaitri naktis
ir godžiai rankos šiluminės liesis
nebus tylu kai alps visai kita
nuo laimės šoko tik lengvai apstulbus
gal ji bus laukiama ir suprasta
pavasariais jai dovanosi tulpes
nebūsiu  tik vaiduoklis prie langų
pašėlusiai kvatojąsis be proto
ak  išnykai visai be skrupulų
o  aš likau tavom naktim kuprota