Aš niekad nemeluoju...

Atsirenku žodžius,
Gražiai juos surikiuoju,
Susidedu patogiai,
Lyg kortas į rankovę

Atsikvepiu giliai:
- Širdie! Normalų taktą…
Deduos orumo išraiška,
Suku neklusnų raktą

Už durų gyvas priekaištas
Iš karto žiebiu čirvais:
- Tave tik vieną myliu aš,
nors užkapokit kirviais…

- Žinau kiek valandų
Ir kad seniai sutemo…
Suprask, darbe plušėjome
Prie naujo verslo plano

- Na taip, šiek tiek išgėrėme
Kad suvienodint požiūrius…
Matau – susidomėjo lyg…
Metu ant stalo kozirius

Kiek pristabdau svyravimą
Ir persikryžiavoju:
- Tu gi mane pažįsti… ik…
Aš niekad nemeluoju!!!

(…)

Rytinės rožės žanduose
Ten, kur delnų lytėta
- atleisk, ką… - žvilgsniu paprašau
(burnoj arklių stovėta)


___________
2003 ruduo