Užsidarius savo gyvenimo gniaužtuose
Jaučiu atvykstantį liūdesį,
Kuris sunaikina mano protą
Ir palieka tuščią, beprasmę būtybę...
Sugniuždyta, motinos rutinos,
Praradau tai, ką davę man likimas.
Liko beprasmės viltys
Atsimušusios į ledinę sieną...
Palaužė mano vienišą sielą,
Aplinkinių žodžiai ir šlykštūs pažadai...
Po velnių, ka man davė likimas
Be to, kad iš proto einu?!


Bevardė žvaigždė





