Išeitis be padėties

Kaipskaudakaipskaudakaipskauda
Ar dantį kas rauna?
Ne, prarandu draugą.
Lyg filme „Dantistas“ išrauk juos visus,
Už vieną jo šypsnį tikrovėj.
Išlupki akis, pradurki ausis, išinstaliuok protą,
Tada gal kiek skausmas aprims.
Praskydo protelis, - visiems taip atrodo,
Kai regi raudonas akis
Ir klauso aistringų tiradų.
Negrįš, neateis, nekalbės,
Nes tai, ko nėra, juk dainuoti nemoka.
Lyg vinį, lyg strypą įkalti,
Lyg naują kietąjį diską
Man bando programą įdiegt „JO NĖRA“
Bet bėgu nuoga į dilgynes,
Tikėdama, bus ten geriau,
Apsimetu, kad myliu Tėvynę,
Bet pirmai progai pasitaikius
Ją nė nemąsčius palikau.
„JO NĖRA“ ėmė veikti. Ėmė skverbtis į pilkąją masę,
Lyg virusą ėsti pradėjo žmogėdriškais kąsniais:
Rankytę, kojytę, kakliuką ir veidą gan mielą,
Prarijo - ištrynė - delete - JO NĖRA.

... Štilis... Nuščiuvo džiaugsmai ir verksmai,
Paliko taip šlykščiai ramu ant širdies,
Bet spurda kažko,
Inkščia ir tranko mane iš vidaus
Kerštauti už šį poelgį bando,
Ir aštrų, žvilgantį dalgį galanda.

Kai smogė, tai smogė, nieks nieks netikėjo,
Kad antivirusinė turės kontraindikacijų.
Štai priešnuodį kiša jau: Gerklę pražiok!
Negelbsti šįkart barbitūratai...
Lyg vaikas kapriznas: NESIOŽIUOK!
O tai išvešim internatan.
Išeitis be padėties - 
nereikia gi pagalbos, ar prašiau?
Siunčiu visus ten, kur ir taip pateksim po mirties
Brangus Dievuli, JEI ESI, suteik nors kiek,
Nors duonos trupinį vilties.