Atvaizdas ant lietaus nulieto lango
Tamsus, niūrus ir juodas.
Priglunda lyg panerdamas į stiklą,
Į begalinę tuštumą ir tylą.
Kurią aš vienas tik regiu.
Atvaizdas, kuris nyksta lange,
Kuris skęsta begalinėje erdvėje.
Mato virš savęs šviesą.
Bandydamas pasiekti ją,
Jis vis grimzta atgal į tamsą.