Tuštuma

Saulė nuskendo už borto
Paliko mėnulį danguje kabot.
O aš sėdžiu ir žiūriu į jį
Nors man taip reikia tavęs...

Rodos, kad saulė daugiau nepakils,
Kad mėnulis pradings.
Liks tik tamsa ir begaliniai toliai,
O tavęs juose nėra...

O kur man tave išvysti?
Šaukiu tave virpančiu balsu,
Nes noriu, kad būtum kartu...

Kaip tada kai žaidėm gaudyniu
Ir lakstėm išskėtę rankas
Taip dabar man reikia tavęs,
Kad vėl ištartum žodžius:,, Myliu tave, nes mano draugė esi“...